Pažangios sistemų inovacijos siekiant klimato neutralumo: projektų portfelio formavimas ir decentralizuotas valdymas

Kontekstas: Almaty, didžiausias Kazachstano miestas, susiduria su rimtomis oro taršos problemomis, kurias pirmiausia lemia sparti urbanizacija, pasenusios pramonės technologijos ir didelis priklausomumas nuo iškastinio kuro. Tarša kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai ir trukdo siekti miesto tvaraus vystymosi tikslų.

Metodika: Siekdama išspręsti šią problemą, Almatos miestas bendradarbiavo su Jungtinių Tautų vystymo programa (UNDP) ir suinteresuotosiomis šalimis, kad parengtų priemonių paketą, skirtą oro kokybei gerinti. Šis kompleksinis požiūris buvo itin svarbus sprendžiant sudėtingus ir tarpusavyje susijusius veiksnius, prisidedančius prie taršos.

Pagrindiniai elementai:

• Sisteminis iššūkis: Almatyje taikomas kompleksinis požiūris leido pripažinti, kad oro tarša yra ne tik aplinkosaugos problema, bet ir ekonominis bei visuomenės sveikatos klausimas.
• Strateginis persvarstymas: Šis uždavinys buvo strategiškai performuluotas taip, kad apimtų platesnį socialinį ir ekonominį poveikį, o tai leido miestui parengti priemones, kuriomis buvo sprendžiamos ne tik simptomai, bet ir pagrindinės priežastys.
• Įvairios intervencijos: Į šį projektų rinkinį buvo įtrauktos įvairios priemonės, pavyzdžiui, dviračių infrastruktūros gerinimas, gamtos pagrįstų sprendimų įgyvendinimas ir paskatų žaliajai ekonomikai teikimas. Šios priemonės buvo koordinuojamos siekiant sukurti sinergiją ir maksimaliai padidinti jų bendrą poveikį.

Rezultatas: Šis kompleksinis požiūris leido Almatai sumažinti riziką, susijusią su priklausomybe nuo vienos didelės priemonės. Įvairindama strategijas ir sutelkdama dėmesį į sisteminius pokyčius, miestas galėjo geriau valdyti oro kokybę ir prisidėti prie platesnių tvarumo tikslų įgyvendinimo.

Kontekstas: Lundas – miestas, žinomas dėl savo įsipareigojimo tvarumui ir inovacijoms, siekė sukurti inovacijų ekosistemą, kuri padėtų įgyvendinti ambicingus klimato perėjimo tikslus. Miestas siekė sukurti valdymo modelį, kuris leistų valdyti sudėtingus miesto pertvarkymo procesus ir skatintų nuolatinį mokymąsi bei prisitaikymą.

Metodika: Lundas bendradarbiavo su Viešojo sektoriaus inovacijų observatorija (OPSI) kurdamas valdymo modelį, pavadintą „Lundo inovacijų ekosistemos portfelio stebėjimo sistema“ (LIEPT). Šis modelis buvo sukurtas siekiant stebėti, kartografuoti ir stebėti įvairias intervencijas miesto urbanistinėje ekosistemoje.

Pagrindiniai elementai:

• Raštų rinkinys: LIEPT modelis padėjo miestui sukurti „praktinių pavyzdžių rinkinį“, kurį sudarė patikrintos ir praktiškai pritaikomos finansinės priemonės bei verslo modeliai, skirti klimato perėjimui skatinti.
• Kontekstinis mokymasis: Ši valdymo modelis pripažino kiekvienos priemonės „iš esmės unikalų“ pobūdį, didžiausią dėmesį skirdamas vietos ir kontekstinėms sąlygoms, kurios darė įtaką klimato veiksmų sėkmei.
• Decentralizuotas valdymas: Lundo požiūris rėmėsi paskirstyto valdymo modeliu, pagal kurį išteklių ir veiksmų koordinavimas buvo paskirstytas tarp daugybės suinteresuotųjų šalių, įskaitant valstybines institucijas, privačius subjektus ir pilietinę visuomenę.

Rezultatas: LIEPT modelis leido Lundui geriau suprasti savo miesto ekosistemos sudėtingumą ir jį valdyti. Skatindamas decentralizuotą valdymą ir pasinaudodamas įvairiais duomenų šaltiniais, miestas sugebėjo sustiprinti savo gebėjimus įgyvendinti veiksmingas klimato apsaugos priemones ir prisitaikyti prie naujų iššūkių.